Šlapimo nelaikymas yra labai gėdinga būklė, dėl kurios daugelis žmonių gėdijasi kreiptis į gydytoją. Šlapimo nelaikymo simptomai labai apsunkina kasdienį gyvenimą: tai nekontroliuojamas šlapimo pūslės išsituštinimas, kuris gali netikėtai įvykti gatvėje, darbe ar parduotuvėje. Galima bandyti šlapimo nelaikymą gydyti naminėmis priemonėmis, pavyzdžiui, šlapimo takus stiprinančiais papildais ir vaistais.
Šlapimo nelaikymas: ar tai liga?
Navigazione
Pats šlapimo nelaikymas nelaikomas atskiru patologiniu vienetu. Paprastai tai yra medicininės būklės simptomas ir ženklas, kad organizmas veikia netinkamai. Ligos, galinčios sukelti šlapimo nelaikymą, yra prostatos hipertrofija, cistitas, hiperaktyvi šlapimo pūslė ir neurologinės ligos (pvz., Parkinsono liga).
Šlapimo nelaikymas mediciniškai vadinamas šlapimo nelaikymu. Statistiškai dažniau jį patiria moterys. Šlapimo nelaikymą lemia įvairios priežastys: šlapimo pūslės perpildymas, įtampa, silpni dubens dugno raumenys arba uždegimas.
Moterų šlapimo nelaikymas
Menopauzės metu moterims labai dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas. Tai susiję su bendru organizmo susilpnėjimu ir hormoniniais sutrikimais, dėl kurių šlapimo takų audiniai praranda įtampą. Dėl šios priežasties sunkue palaikyti šlapimo pūslės kontrolędėl to netenkama nedaug šlapimo, o sunkiais atvejais šlapimo pūslė nevalingai ištuštėja.
Šlapimo nelaikymą dažnai patiria ir nėščios moterys. Dėl hormonų poveikio ir didėjančio gimdos spaudimo į šlapimo pūslę atsipalaiduoja dubens dugno raumenys. Auganti gimda taip pat verčia moteris jausti staigų norą spausti šlapimo pūslę, net jei ji dar nėra pilna. Kartais šlapimo nelaikymas po gimdymo išnyksta savaime, tačiau daugeliui moterų Kėgelio raumenys lieka silpni ir šlapimo nelaikymas išlieka ilgesnį laiką.
Taip pat skaitykite: Menozinas nuo menopauzės simptomų
Šlapimo nelaikymas vyrams
Vyrų šlapinimosi problemos dažniausiai susijusios su prostatos hipertrofija. Padidėjusi prostata spaudžia šlaplę, todėl tipiški vyresnio amžiaus žmonių nusiskundimai yra dažnas poreikis šlapintis, nevisiškas šlapimo pūslės ištuštėjimas, labai silpna šlapimo srovė ir dažnas noras šlapintis.
Vaistai, kurie skiriami vyrams, sergantiems padidėjusia prostata, paprastai veikia diuretiškai, todėl jų šalutinis poveikis gali būti šlapimo nelaikymas. Be to, padidėjus prostatai padidėja šlapimo takų infekcijų, kurios taip pat trukdo normaliai šlapintis, rizika. Infekcijos taip pat yra pagrindinė šlapimo nelaikymo priežastis jaunesniems vyrams, kurie dar neturi prostatos problemų.
Taip pat skaitykite: Prostoksalenas dėl prostatos problemų
Vaikų šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas jokiu būdu nėra tik pagyvenusių žmonių liga, kaip dažnai manoma. Nuo šio sutrikimo kenčia ir vaikai, tačiau reikėtų nepamiršti, kad nevalingas šlapinimasis vaikams iki penkerių metų nebūtinai yra nerimą keliantis simptomas: tokio amžiaus vaikai dar gali būti neįgiję šlapimo pūslės kontrolės. Kita vertus, vyresnių vaikų nevalingas šlapinimasis dažniausiai būna susijęs su šlapimo ar nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, inkstų defektais, šlapimo pūslės ar šlaplės ligomis, meningine išvarža, nugaros smegenų navikais, cerebriniu paralyžiumi. Kartais šlapimo nelaikymą taip pat lemia šlapimo takų infekcija, pvz., po peršalimo.
Kokios yra šlapimo nelaikymo priežastys?
Šlapinimosi sutrikimai gali būti įgimti arba įgimti. Dažniausiai tai būna įgyta būklė. Šlapimo nelaikymą lemia bet kokie šlapimo takų pakitimai. Tinkamai veikianti šlapimo sistema leidžia visiškai kontroliuoti procesą: šlapimas gaminamas inkstuose, paskui patenka į šlapimo pūslę, o kai pūslė prisipildo, nervų sistemai siunčiamas signalas, informuojantis apie fiziologinį poreikį.
Nevalingam šlapimo ištekėjimui iš šlapimo pūslės trukdo Kėgelio raumenys, dar vadinami dubens dugno raumenimis. Kai jaučiame poreikį, galime kontroliuoti šlapimo pūslę, nes raumenys lieka įtempti ir visiškai atsipalaiduoja tik tada, kai sąmoningai reaguojame į fiziologinį poreikį. Esant šlapimo nelaikymui, ši situacija sutrinka ir šlapimas iš dalies arba visiškai išteka.
Šlapimo pūslės ir dubens dugno raumenų susilpnėjimui įtakos turi genetinis polinkis, vyresnis amžius, neurologinės ligos, nėštumas ir gimdymas, antsvoris ar nutukimas, diabetas, šlapimo takų operacijos, lėtinis vidurių užkietėjimas, prostatos hipertrofija ir rūkymas.
Ar įmanoma gydyti šlapimo nelaikymą?
Pacientai dažnai nekalba su gydytoju apie šlapimo nelaikymo problemas, tačiau apskaičiuota, kad šlapimo nelaikymą patiria nuo 10 iki 25% vyresnių nei 30 metų moterų. Vyrų šis procentas yra dvigubai didesnis. Tačiau su amžiumi šlapimo nelaikymo rizika didėja abiejų lyčių atstovams, o sulaukus 50 metų tai jau yra dažna tiek vyrų, tiek moterų būklė.
Svarbu pažymėti, kad ši būklė jokiu būdu nėra neišvengiama senėjimo dalis, kaip žmonės yra linkę manyti. Akivaizdu, kad amžius yra svarbus veiksnys, lemiantis šlapimo nelaikymo problemas, tačiau net ir vyresnio amžiaus žmonėms šlapimo nelaikymą galima ir reikia gydyti. Dabar yra daug veiksmingų gydymo būdų, kurie padėti išspręsti šlapimo nelaikymo problemą ir kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad šlapimo nelaikymas visiškai išnyks.
Išbandykite: UrinoFix - labai gerai įvertintas šlapimo nelaikymo papildas
Šlapimo nelaikymo tipai
Šlapimo nelaikymas dėl įtampos atsiranda susilpnėjus dubens dugno raumenims, kurie užtikrina tinkamą sfinkterių veikimą. Nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas atsiranda, kai pilvo ertmėje padidėja spaudimas, kurį gali sukelti, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys ar juokas. Šio tipo šlapimo nelaikymas siejamas su menopauze, nutukimu, ankstesniais gimdymais (ypač jei gimęs kūdikis buvo sunkus), vidurių užkietėjimu, dažnomis šlapimo takų infekcijomis, rūkymu ir sunkiu fiziniu darbu.
Šlapimo nelaikymas su staigiu potraukiu būdinga tai, kad staiga pajuntamas labai stiprus noras ištuštinti šlapimo pūslę. Priežastis - šlapimo pūslės raumenų funkcijos sutrikimas. Sergant šio tipo šlapimo nelaikymu žmonės jaučia nuolatinį poreikį šlapintis tiek dieną, tiek naktį, todėl dažnai keliasi į tualetą ir šlapinasi. Skubėjimą gali sukelti, pavyzdžiui, kūno padėties pasikeitimas, taip pat jį gali sukelti bėgančio vandens garsas, dažnai jis atsiranda lytinių santykių metu. Šlapimo nelaikymas siejamas su hiperaktyvia šlapimo pūsle, cistitu, prostatos hipertrofija ir neurologinėmis ligomis.
Trečiasis tipas - šlapimo pūslės perpildymo nelaikymas. Jis atsiranda, kai šlapimo takuose atsiranda kliūtis, trukdanti laisvam šlapimo tekėjimui, todėl šia liga dažniausiai suserga vyrai, kurių padidėjusi prostata spaudžia šlaplę.
Kokie yra šlapimo nelaikymo laipsniai?
I laipsnio šlapimo nelaikymas - tai nekontroliuojamas šlapimo pratekėjimas staiga stipriai įsitempus pilvo raumenims. Padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje gali atsirasti čiaudint, kosint, keliant sunkius daiktus, juokiantis. II stadija - tai nevalingas šlapimo netekimas atliekant įprastą dienos veiklą, susijusią su tam tikru fiziniu krūviu, pavyzdžiui, lipant laiptais, mankštinantis, bėgant. III stadijoje šlapimo nutekėjimas gali įvykti praktiškai be jokios priežasties, nes nekontroliuojamas šlapimo pūslės tuštinimasis vyksta ne tik veiklos metu, bet ir gulint ar sėdint. Šioje stadijoje dažnai diagnozuojamos pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, kurios dar labiau paaštrina problemą.
Kokia yra šlapimo nelaikymo diagnozė?
Šlapimo nelaikymas yra būklė, kurios negalima ignoruoti, nes ji sukelia labai aiškius simptomus, net jei šlapimo netenkama minimaliai. Tačiau svarbu atpažinti sutrikimo priežastį, nes nuo to priklausys tolesnis gydymas ir kontrolė. Nors kiekvienas žmogus gali pats nustatyti, ar jis kenčia nuo šlapimo nelaikymo, tolesnę diagnostiką reikėtų patikėti specialistams.
Pokalbio metu gydytojas norės išsiaiškinti, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir kaip dažnai šlapimo nutekėjimas atsiranda. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar šlapimo nutekėjimas yra mažas, ar didelis ir ar laikui bėgant keičiasi išsiskiriančio šlapimo kiekis. Be to, gydytojas klausia apie gyvenimo būdą, vartojamus vaistus, buvusias ligas ir operacijas, o moterų atveju - ir apie gimdymų skaičių. Taip pat skiriami laboratoriniai tyrimai: bendrasis šlapimo tyrimas, pagrindinis kraujo tyrimas. Be to, gali būti paskirtas urodinaminis tyrimas ir pilvo ultragarsinis tyrimas. Moterims dar rekomenduojama ginekologo konsultacija, o vyrams įvertinama prostatos būklė.
Kaip gydomas šlapimo nelaikymas?
Tiksli gydymo eiga priklauso nuo individualių veiksnių, šlapimo nelaikymo tipo ir laipsnio. Dažnai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, ypač riboti kofeino ir diuretikų vartojimą, mesti rūkyti ir į mitybą įtraukti sveikesnių maisto produktų. Taip pat galima gerti šlapimo sistemą palaikančių vaistažolių, pavyzdžiui, liepų žiedų, dilgėlių ir kiaulpienių šaknų, antpilus. Kadangi šlapimo nelaikymas dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems antsvorio, geras sprendimas bus svorio mažinimas iki reikiamo lygio.
Jei naminės priemonės nepadeda, gydytojas gali paskirti gydymą vaistais. Skiriami vaistai veikia šlapimo pūslės raumenis arba yra hormoniniai vaistai, jei šlapinimosi sutrikimas atsirado dėl hormoninių pokyčių. Kartais rekomenduojami ir ne maisto papildai; geras pasirinkimas vyrams yra Uromexil Stiprus kurie palaiko šlapimo pūslę ir šlapimo takus. Sunkiausiais atvejais taikomas chirurginis gydymas ir elektrostimuliacija; pagerėjimą gali atnešti ir kai kurios kosmetinės ginekologinės procedūros.
Kėgelio raumenų treniruotės
Nepriklausomai nuo šlapimo nelaikymo tipo ir laipsnio, visada rekomenduojama atlikti Kėgelio raumenų pratimus. Tai labai paprastas, tačiau itin veiksmingas metodas, kurį galima atlikti vien namuose, nerizikuojant susižeisti ar patirti kitų komplikacijų. Dubens dugno raumenys atlieka svarbų vaidmenį šlapimo sistemos veikloje, todėl net nedidelis šių raumenų susilpnėjimas gali sukelti nekontroliuojamą šlapimo nutekėjimą.
Kėgelio raumenys - tai raumenys, kuriuos įtempiame, kai norime nustoti šlapintis. Kai mankštinatės, tai darote, žinoma, "sausai", atlikdami būtent šį įtempimą. Kėgelio raumenys įtempiami serijomis, atliekant bent kelis pakartojimus iš eilės. Mankštinant dubens dugno raumenis nereikėtų vienu metu įtempti pilvo raumenų ir įtempti sėdmenų. Žinoma, norint pagerinti sveikatą, vienos serijos nepakanka, todėl svarbu reguliarumas: Kėgelio raumenis turėtumėte mankštinti kelis kartus per dieną po 5 minutes, kiekvieną dieną.
Parašykite komentarą