Palaipsniui blogėjanti klausa - tai procesas, kuris paprastai didėja su amžiumi. Tačiau šio reiškinio negalima ignoruoti vien dėl to, kad jis susijęs su senyvu amžiumi: klausos problemas reikia spręsti greitai, kad jos nepablogėtų ir gerokai pagerėtų gyvenimo kokybė. Klausos praradimas vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų žmonių: kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti?
Kaip veikia klausa?
Navigacija
Klausa yra vienas iš pagrindinių žmogaus pojūčių. Ji leidžia mums suvokti įvairius aplinkos garsus ir kalbėtis tarpusavyje, o visas šis procesas yra labai sudėtingas. Garso bangos pasiekia išorinę ausį, iš kurios keliauja į ausies būgnelį, kuris pradeda vibruoti: ši vibracija perduodama į vidurinę ausį, o paskui - į sraigę vidinėje ausyje. Veikiant mechaniniams impulsams, kuriuos gauna vidinė ausis, smegenys apdoroja garsus.
Žmogaus klausa yra gana tiksli, ji geba suvokti skirtingo dažnio ir intensyvumo garsus, atrinkti garsus ir girdėti erdvėje. Tačiau laikui bėgant impulsų perdavimas gali sutrikti ir klausa pradeda silpnėti. Klausos sutrikimai paprastai palaipsniui blogėja, tačiau gali atsirasti ir staigus kurtumas, dažniausiai dėl traumos ar nelaimingo atsitikimo.
Įrodymas Atinnuris papildas veiksmingai kovoja su klausos problemomis ir spengimu ausyse.
Kokios yra klausos praradimo rūšys?
Klausos praradimas pasireiškia įvairaus sunkumo laipsnio. Klausos praradimo gylis matuojamas audiometru, kuriuo nustatomas decibelų diapazonas, kuriame pacientas gali suvokti garsus. Kuo aukštesnis slenkstinis lygis, tuo gilesnis klausos praradimo laipsnis. Klausos sutrikimai taip pat dažnai susiję su garsų dažniu: problema yra ne tiek garsumas, kiek žemų ar aukštų garsų suvokimas. Medicininės klasifikacijos apima lengvą, vidutinio sunkumo, sunkų ir gilų klausos sutrikimą. Kai slenkstinis klausos lygis yra 91 decibelas arba aukštesnis, susikalbėti su žmogumi praktiškai neįmanoma.
Klausos praradimas prasideda apie 40-uosius metus, tačiau svarbu prisiminti, kad tai visada yra individuali problema. Šiuo metu vis daugiau jaunų žmonių kenčia nuo klausos praradimo, kuris labai susijęs su dažnu ausinių naudojimu arba buvimu labai triukšmingoje aplinkoje. Negydomas klausos praradimas tampa vis rimtesnis, todėl svarbu greitai reaguoti į šiuos pokyčius, kad būtų išvengta visiško kurtumo.
Atsižvelgiant į klausos sutrikimo tipą, klausos praradimas gali būti skirstomas į:
- Laidus,
- gauti,
- mišrus (laidus-receptyvus)
Kondukcinis klausos praradimas reiškia, kad ausis praranda natūralų jautrumą garsams: žmogus girdi, bet ne visai tiksliai, paprastai daug geriau suvokia aukštus tonus nei žemus ir paradoksaliai lengviau supranta šnabždesį arti ausies nei įprastą pokalbį. Sensorineuralinis klausos praradimas yra tiesiog klausos slenksčio sumažėjimas, o mišrus klausos praradimas turi abiejų tipų klausos praradimo simptomų ir dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat skaitykite: kapsulės, padedančios spręsti klausos problemas.
Kokios yra klausos praradimo priežastys?
Klausos praradimas nėra visiškai natūralus. Akivaizdu, kad senėjimas turi įtakos tam, kad vis mažiau girdime, tačiau taip pat yra daug išorinių veiksnių, todėl progresuojančio kurtumo nereikėtų laikyti neišvengiama senatvės pasekme. Klausos problemoms didelę įtaką daro civilizacijos pažanga: kaip rodo daugybė duomenų, pagyvenę žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose, daug dažniau kenčia nuo klausos sutrikimų, kurie tokiais atvejais būna gilesni. Triukšmas labai kenkia klausai ir sukelia vidinės ausies ląstelių atrofiją. Stresas ir bendras organizmo nusilpimas taip pat kenkia, kad neleidžia jam gerai atsinaujinti. Norėdami sustiprinti organizmą, pabandykite atlikti šiuos veiksmus AstaxKrill.
Prie klausos praradimo prisideda ir pakaitalai, vitaminų stokojanti mityba ir apleistos ausų infekcijos. Kai kuriais atvejais klausos praradimas išsivysto dėl vaistų vartojimo arba yra kitos ligos gretutinis simptomas - klausos sutrikimai, be kita ko, diagnozuojami sergant virusinėmis infekcijomis, ūmiomis bakterinėmis infekcijomis, infekcinėmis ligomis ir t. t. Kartais klausos praradimas regresuoja išgydžius ligą, tačiau kartais klausos praradimas lieka visam laikui, nepaisant pradinės priežasties pašalinimo. Kurtumas taip pat gali lydėti cukrinį diabetą, aterosklerozę, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas. Svarbu rūpintis savo sveikata ir kuo greičiau kovoti su įvairiomis ligomis. Sergant hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligomis, naudingos šios priemonės Corsanum papildas.
Staiga pablogėjusią klausą dažniausiai sukelia galvos traumos, pavyzdžiui, momenkaulio lūžis arba smegenų sukrėtimas. Per didelis fizinis krūvis, sukeliantis staigius slėgio pokyčius, arba nardymas dideliame gylyje gali smarkiai pažeisti klausos organą.
Kaip diagnozuojamos klausos problemos?
Kai kuriems žmonėms klausos problemos pasireiškia ne tik klausos pablogėjimu, bet ir, pavyzdžiui, ausų skausmais, ausų eksudatais ir galvos skausmais. Tačiau dažniausiai tiesiog pablogėja klausos kokybė: visi garsai nebėra suvokiami taip, kaip anksčiau, sunkiau atskirti atskirus garsus, suvokiami tik tam tikri dažniai. Norint nustatyti išsamią diagnozę, visada būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertins paciento būklę ne tik pagal paties klausos organo funkcionalumą, bet ir pagal kitas ligas, ankstesnes traumas ar infekcijas, gyvenimo būdą ir kurtumo atvejus šeimoje.
Taip pat skaitykite: naujoviškas kolagenas pagerinti odos, plaukų ir nagų išvaizdą.
Kokie yra dažniausi klausos praradimo simptomai?
Ekspertų teigimu, klausos problemos prasideda jau ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje, nepriklausomai nuo lyties, nors vyresniame amžiuje klausos sutrikimai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Sulaukęs 65 metų amžiaus kas antras žmogus jau kenčia nuo klausos sutrikimų, tačiau ne visi vyresnio amžiaus žmonės imasi tinkamo gydymo ar bent jau kovoja su nemaloniais simptomais. Dažnai taip yra dėl įsitikinimo, kad su amžiumi klausa blogėja ir kad nieko negalima padaryti, taip pat dėl to, kad šie pokyčiai vyksta lėtai ir palaipsniui, todėl vyresnio amžiaus žmonės gali prie jų priprasti.
Pirmieji klausos praradimo simptomai paprastai neatsimenami, todėl dažnai šeimos nariai ir aplinkiniai nepastebi klausos praradimo pradžios: pavyzdžiui, galite labai garsiai klausytis televizoriaus arba neteisingai tarti žodžius. Klausos praradimas gali paveikti tik vieną ausį arba būti abipusis, o kartais prie klausos praradimo prisideda ir erzinantis spengimas ausyse. Tipiški klausos praradimo simptomai
- klausytis radijo ar televizijos garsiau nei anksčiau.
- nesupranta pašnekovo ir dažnai prašo pakartoti tai, ką jis pasakė.
- iškraipo girdėtus žodžius
- neaiški kalba, daugiau murmėjimo ar mikčiojimo.
- pagrindinės problemos skambinant telefonu
- nervingesnis kontaktas su aplinka.
- pasitraukimas iš socialinio ir bendruomenės gyvenimo, kad negirdėtų kitų.
Ar reikia gydyti klausos sutrikimus?
Klausos defektai nėra neišgydomi. Labai pažengusiais atvejais atkurti klausą iki pradinio lygio gali būti sunku ar net neįmanoma, tačiau net dalinis klausos pagerėjimas labai pagerina pagyvenusio žmogaus gyvenimo kokybę. Klausa turi didelę reikšmę fiziniam pajėgumui ir bendrai sveikatai, o gydytojai pažymi, kad klausos praradimas labai prisideda prie depresijos išsivystymo - esant giliam klausos praradimui, ši rizika padidėja iki penkių kartų.
Greitai taikant gydymą galima sulėtinti ar net visiškai sustabdyti klausos sistemos ląstelių degeneracijos procesą. Taip pat galima regeneruoti klausą ir ją atkurti, dažniausiai tais atvejais, kai klausos praradimas susijęs su ausų infekcijomis arba tam tikromis gretutinėmis ligomis, kurias reikia veiksmingai gydyti. Klausos praradimas ne tik apsunkina bendravimą su kitais žmonėmis, bet ir kelia naujų pavojų pagyvenusiam žmogui, pavyzdžiui, gatvėje, kur gera klausa leidžia laiku pastebėti ir reaguoti į įvairias pavojingas situacijas.
Klausos negalią turintys žmonės dažnai jaučiasi atstumti, nes negali veiksmingai bendrauti su aplinkiniais, tvarkyti reikalų ar apsipirkti, o priverstinė izoliacija tik pagreitina demencijos pokyčius ir sukelia įvairių psichikos problemų.
Kaip galima gydyti klausos praradimą?
Pirmasis žingsnis turėtų būti išsami anamnezė, kurios metu gydytojas gali nurodyti klausos sutrikimų priežastis ir jų sunkumą. Po pirminės diagnozės nustatymo atliekami specializuoti klausos tyrimai, kad būtų patvirtinta diagnozė arba atmestos iš pradžių numanomos priežastys. Nustatęs klausos sutrikimo tipą ir sunkumą, gydytojas parenka optimalų gydymo metodą, kad jis duotų didžiausią naudą pacientui ir nesukeltų šalutinio poveikio.
Populiarus klausos praradimo gydymo būdas yra klausos aparatas. Tai nedidelis prietaisas, nešiojamas už ausies arba tvirtinamas prie akinių; kai kurie klausos aparatai skirti tiesiai į ausį arba nešiojami kišenėje, tik į ausį įdedami patogūs ausų krapštukai. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra labai patogūs dėvėti ir turi daug naudingų funkcijų, kad klausos negalią turinčio asmens gyvenimas būtų dar patogesnis.
Kita galimybė - operacija. Po oda gali būti įdėtas klausą gerinantis implantas, o chirurginis gydymas taip pat gali padėti pašalinti ausies būgnelio ar kauliukų defektus. Operacijos atliekamos taikant anesteziją, todėl prieš operaciją pacientas turi būti ištirtas; jei būklė sunki, operacija ne visada įmanoma, todėl lieka klausos aparatas arba specialiai parinktas gydymas vaistais. Esant ne tokiam sunkiam klausos praradimui, gali padėti vaistai ir maisto papildai.
Spengimas ausyse
Spengimas ausyse yra taip pat dažna ir dažnai nepakankamai vertinama pagyvenusių žmonių liga. Apskaičiuota, kad nuo spengimo ausyse kenčia apie 18% suaugusiųjų. Spengimas ausyse apibrėžiamas kaip garsas, kuris girdimas galvoje, bet kuris nekyla iš jokio išorinio šaltinio. Tai gali būti ne tik ūžesys, bet ir švilpimas, barškėjimas, stuksenimas ar girgždėjimas galvoje. Spengimas ausyse gali pasireikšti tik tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, užmigus arba esant dideliam fiziniam krūviui. Jis ne visada lydimas klausos praradimo, tačiau dažniausiai šios dvi būklės būna kartu. Spengimas ausyse, kaip ir klausos praradimas, dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, todėl jo nereikėtų nuvertinti.
Spengimas ausyse gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: traumos, infekcijos, hipertenzijos, streso, išsekimo, šalutinio tam tikrų vaistų vartojimo poveikio. Spengimas ausyse gali būti malšinamas maisto papildais, kurie suteikia trūkstamų mikroelementų arba padeda normalizuoti kraujospūdį. Taip pat pasirūpinkite savo cholesterolio kiekiu: čia jums padės šie vaistai Lipidų kontrolė Plus.
Kaip gydyti klausą?
Svarbu rūpintis savo klausa nuo pat jaunystės, kai dar nėra nieko blogo. Svarbiausia vengti triukšmo: darbe būtina dėvėti ausų apsaugas, o laisvalaikiu riboti garsiai leidžiamą muziką ir ausines. Taip pat nereikėtų ignoruoti ausų infekcijų, kurios gali sukelti rimtų klausos organo anatomijos pakitimų, ir atsižvelgti į gerą higieną: ausų nereikėtų valyti ausų lazdelėmis ir vengti vandens.
Geriausia patiems ausų sieros nešalinti; saugiau, jei ją gydo LOR specialistas, nors vaistinėse parduodami preparatai gali būti veiksmingi mažesnei ausų sierai šalinti. Kadangi klausos sutrikimus gali sukelti infekcijos ir užkrečiamosios ligos, gerai būtų paskiepyti vaikus nuo meningito ir raudonukės, o gydant peršalimo ar kitas panašias virusines ar bakterines ligas, reikėtų gydyti ir klausos sistemą.
Parašykite komentarą